rebodana: (Default)
[personal profile] rebodana
2012 m. vasario 21 d. tradiciškai dalyvavau Vaikystės Sodo organizuojamame seminare. Jau antrą kartą dalyvavau vaikų ligų gydytojos, vaikų pulmonologės Jovitos Mažeikienės seminare.
Seminaro metu ir po seminaro man taip ir norėjosi šaukti: „Na kodėl, kodėl man tenka sutikti tiek nedaug nuostabių, sveiko proto požiūrį turinčių gydytojų?“ Bet, be abejo, smagu, kad jų pavyksta sutikti apskritai.
Seminaro tema nebuvo naujiena, gal kai kur pasikartosiu dėl ankstesnių seminarų užrašuose paminėtų dalykų, tačiau kartojimas dar niekada nepadarė žalos.

Kiek yra normalu sirgti?


Pakartosime jau anksčiau žinomą informaciją. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis – nestiprūs susirgimai dvylika kartų per metus yra normalu. Ypatingai, jeigu tai pirmi, antri metai darželyje. Taip pat yra normalu gauti antibiotikų 3-4 kartus per metus.
Be abejo, jeigu susirgimai rimtesni, tenka gerti daug antibiotikų, tai gali reikšti imuniteto trūkumą. Kai kuriems vaikams net gali būti siūloma nelankyti kolektyvo, jeigu jie dažnai atsiduria ligoninėje.
Tuo tarpu, jeigu specialiai vaiką saugoti nuo ligų, gali vystytis alergijos, imuninė sistema nemoka tinkamai reaguoti į ligas. Tad atėjus laikui susitikti su kolektyvu, galima tikėtis dažnų susirgimų.
Pastebėta, kad šeimose, kurios turi daugiau nei vieną vaiką ir tarpas tarp vaikų yra iki 5 metų, antras ir kiti vaikai suserga anksčiau, nes užsikrečia nuo vyresnio vaiko, ir vėliau lengviau adaptuojasi darželyje, kadangi daugeliu ligų jie jau persirgo.
Gydytoja papasakojo apie infekcijų ir alergijos sąveiką (dabar jau nebeatgaminsiu tikslaus paaiškinimo, kuriame buvo naudojama sąvoka „helper“), tačiau esmė tokia, kad jei per daug dezinfekuosi aplinką, kad išvengtum infekcijų, tuomet gali suaktyvėti alergijos. O alergijos silpnina organizmą.

Imunitetas, imunostimuliatoriai


Reikėtų žinoti, kad imunitetas bręsta maždaug iki 12 metų:
• Iki 3 mėn. kūdikis turi mamos antikūnių, tad kaip ir yra kažkiek apsaugotas nuo ligų.
• 3-6 mėn. – pavojingiausias periodas kūdikiams, kadangi jie dar neturi imuniteto, tad dar nemoka atsakyti į infekcijas.
• Nuo 6 mėn. pradeda gamintis antikūniai, formuojasi imunitetas.

Dar kartą pasikartosiu, tačiau reikėtų įsidėmėti, kad imunostimuliatoriai nerekomenduojami nei vaikams, nei suaugusiems! Imunostimuliatoriai – visokie plačiai reklamuojami preparatai su ežiuole, dideliu kiekiu vitamino C ir pan. Imuninė sistema yra labai sudėtinga, tad negalima teigti, jog stiprindami vieną jos grandį nesusilpninsime kitų.
Geriausiai imunitetą stiprina paprasti kasdieniai dalykai: grūdinimas (lengvi susirgimai irgi grūdina), režimas, poilsis, grynas oras, tinkamas maitinimasis.

Per kiek laiko imunitetas atsistato po susirgimo?


Tikslių skaičių nėra, nes viskas labai individualu. Jeigu sergama virusu, tuomet, jeigu nėra temperatūros, atsistato iki savaitės (3-4 d.). Jeigu susirgimas bakterinis, gauti stiprūs vaistai, antibiotikai – atsistato po 1-3 sav.
Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad nuo antibiotikų imunitetas nei stiprėja, nei silpsta. Imunitetą alina pati liga bei jos trukmė. Tam tikrais atvejais tikrai geriau vartoti antibiotikus, nei laukti, kol pasveikstama natūraliai, nes tas procesas gali užtrūkti labai ilgai ir stipriai nualina organizmą.
Gydytoja pateikė pavyzdį, kai tėvai ne visai adekvačiai reaguoja į vaistus. Pvz., jeigu bandoma skirti vaikui antibiotikų, tai kiek įmanoma stengiamasi jų išvengti. Tuo tarpu, jeigu siūloma vaikui skirti Tamiflu (vaistas gerokai blogesnis už antibiotikus), tėvai labai ramiai tai priima, džiaugiasi, kad vaistus skyrė.

Šiek tiek apie konkrečius susirgimus


Jeigu vaikas kosėja daug, jam bėga iš nosies, tačiau vaikas nespjauna skreplių (tai yra visiškai normalu, kad jie nespjaudo), reikėtų vaikui duoti kuo daugiau gerti, mažiau valgyti, nes skrepliai, kuriuos jis ryja, bėga į skrandį, todėl mažėja apetitas.
Jeigu vaikas kosėja naktį ne dėl slogos ir kelis kartus per dieną, tačiau jau gana ilgą laiką, tuomet vertėtų apsilankyti pas gydytoją. Bet kuriuo atveju, jeigu kosulys leidžiasi į plaučius, verta kreiptis į gydytoją, kad jis paklausytų plaučius. Paprastai, kai sveikstama, pirmiausia dingsta naktinis kosulys, vėliau dieninis ir rytinis.

Jeigu padidėję adenoidas, galimos dažnos slogos, pasitaiko, kad jos giluminės. Jeigu padidėję adenoidai neturi rimtos įtakos sveikatai (pvz., pablogėjusi klausa, vaikas dūsta), pirmiausia bandoma išspręsti problemą skiriant vaistus, kurie sutraukia gleivinę, priešalerginius vaistus, su hormonais (Nasonex). Jeigu šie vaistai nepadeda, tuomet sprendžiamas klausimas dėl operacijos būtinumo.
Sausas kosulys naktimis gali būti padidėjusių adenoidų požymis. Tuomet reikėtų valyti nosį, drėkinti orą. Vaistų nuo kosulio geriau nevartoti be reikalo.

Dygstantys dantys neprovokuoja sirgimo. Tiesiog dantų dygimas – uždegiminis procesas, kuris silpnina imunitetą, dėl ko vaikas gali pasigauti kokį papildomą virusą. Tokiu atveju reikėtų stebėti, kad liga nesikomplikuotų.

Jeigu vaikas vemia, būtinai reikia jį girdyti, tačiau laikantis taisyklės – dažnai ir po mažai (nėra gerai sugirdyti iš karto pusę puodelio). Svarbu duoti vaikui gliukozės. Jeigu girdomas druskų tirpalas, kuriame nėra gliukozės (pvz., rehidron), būtina įdėti papildomai cukraus.

Maždaug kas trečias esame meningokokinės infekcijos nešiotojai. Meningokokinės infekcijos požymiai – gali pasireikšti kaip peršalimas, ypatingų požymių nėra. Tačiau būtina nedelsiant kreiptis pas gydytoją, jeigu vaikas vangus, vemia, labai kyla temperatūra, ją sunku numušti, išberia bet kurią kūno vietą (ypatingai hemoraginis bėrimas).

Sergant vėjaraupiais Lietuvoje vis dar liepiama vaiką tepti su žaluma, nors ji neturi gydomojo poveikio. Gyd. Jovita pakomentavo, kad greičiausiai čia yra metodas sužymėti spuogams, kad matytųsi, kur atsiranda nauji bėrimai. Iš tikrųjų šios ligos atveju užtenka tiesiog dezinfekuoti spuogelius.

Vaiko maudymas ligos metu


Austėja pasakojo, kaip jos vaikui susirgus vėjaraupiais JAV, ligoninėje vaiką kiekvieną dieną maudydavo. Kitose šalyse irgi labai stebėdavosi, kad Lietuvoje vis dar yra požiūris, kad sergantiems negalima maudytis.
Pasak gyd. Jovitos nėra rekomenduojama maudytis ūminės ligos atveju. Tačiau apsiprausti po dušu tikrai galima.

Kada vaiką galima leisti į darželį


Jeigu vaikas greitai pasveiksta po susirgimo, tuomet tikrai verta jį kuo anksčiau vesti į kolektyvą. Tuo tarpu, jei vaikas serga daug, geriau jam daugiau laiko praleisti namie.
Jeigu vaikas gerai jaučiasi ir yra linksmas, tuomet vesti galima. Tačiau jeigu vaikas vangus arba jis stipriai sloguoja, pūliuoja akys, temperatūra, tuomet geriau palikti vaiką namie. Kadangi virusas pasireiškia vėliau, nei juo užsikrečiama, tikėtina, kad vaikas jau pasidalino su kitais vaikais savo susirgimu. Todėl vaiko geriau nevesti į darželį ne tiek dėl to, kad jis užkrės kitus vaikus, kiek dėl to, kad jis pats nesusirgtų papildomomis ligomis.
Jeigu vaikas gavo antibiotikų kursą, galima vaiką leisti į darželį iš karto (pvz., streptokoko atveju padaromi kontroliniai tyrimai, jei jie geri, galima iš karto leisti vaiką į darželį).

Apie vaistus


Inhaliatoriai reikalingi tuo atveju, jeigu vaikas dažnai serga laringitu. Tokiu atveju arba vaikas gauna dexametasono vaistų, arba adrenalino inchaliacijas. Kitais atvejais inhaliatorių verta įsigyti tik gydytojui rekomendavus. Namų sąlygomis, kai vaikui prasideda priepuolis sergant laringitu, reikalinga sudaryti sąlygas, kad oras būtų drėgnas – vonioje prileisti karšto vandens, arba atverti langą ir vaikui leisti pakvėpuoti drėgnesniu oru, prie lovos pakabinti šlapius rankšluosčius ir pan.

Temperatūrą mažinančius vaistus reikėtų duoti tuomet, kai temperatūra aukštesnė nei 38,5 arba vaikas netoleruoja temperatūros. Pastaruoju atveju galima duoti ne maksimalią vaistų dozę. Vaikams iki metų temperatūrą verta numušinėti nuo 38-38,5, kadangi yra traukulių grėsmė. Vyresniems vaikams būtina duoti ir tuomet, kai rankos bei kojos užsispazmuoja (būna šaltos), kas reiškia arba temperatūros kilimą, arba skysčių netekimą. Tokiu atveju temperatūrą mažinančius vaistus reikia duoti iš karto, o ne laukti, kol temperatūra pasieks savo maksimumą (man tai buvo naujiena, nes nuo senų laikų yra įsivaizdavimas, kad reikia laukti to maksimumo, kitaip temperatūra nenusimuša).
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad geriamieji vaistai suveikia maždaug po valandos, o žvakutės – po pusvalandžio.

Skiepai


Pastaruoju metu žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo pranešimai apie meningokokinės infekcijos proveržius bei apie baisiausią atvejį – žaibinį meningokoką. Deja, nors ir yra pasaulyje skiepas nuo meningokokinės infekcijos, tačiau jis ne nuo to štamo, kuriuo šiuo metu sergama Lietuvoje. Šie skiepai skirti vaikams nuo 2 metų ir užtikrina 50 proc. apsaugą.
Gydytojos nuomone, skiepyti vaikus papildomais skiepais verta tuo atveju, jeigu jie dažnai serga tomis ligomis (pvz., prevenar skiepu). Roto viruso skiepu verta skiepyti, jeigu šeimoje daugiau nei 1 vaikas, kadangi dažnai susergama iki 6 mėn. Ši vakcina apsaugo 3 metus apie 80 proc., o vėliau apsauga pradeda pažėti.
Vėjaraupių inkubacinis periodas apie 3 savaites nuo paskutinio kontakto su sergančiuoju (kitų virusų apie 1-7 d.). Rekomenduojama skiepyti vaikus nuo vėjaraupių. Nuo 2011 m. patvirtinta, kad reikalingi du skiepai. Tačiau vedant į kolektyvą užtenka ir vieno skiepo. Iš savo patirties galiu pridurti, kad šis skiepas tikrai pasiteisino. Šiemet Vaikystės Sode buvo vėjaraupių epidemija – persirgo praktiškai visi vaikai. O mūsų vaikai turėjo vos kelis spuogelius, tad galėjo laisvai lankyti kolektyvą. Skiepas neapsaugo 100 procentų, tačiau, kaip parodė praktika, labai smarkiai palengvina ligą.
Apskritai pastaruoju metu labai paplitusi vaikų neskiepijimo mada. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad, pvz., JAV dėl šios priežasties jau pasitaiko tymų protrūkiai.
Taip pat yra mitas, kad nuo skiepų gali pasireikšti alergija. Tačiau įrodyta, kad, pvz., skiepas nuo tuberkuliozės kaip tik mažina alergijos tikimybę.

Rengimasis į lauką


Didžiausia problema – kaip aprengti vaiką, kad jam nebūtų nei per karštą, nei per šalta. Man asmeniškai ši problema aštriausia pereinamuoju laikotarpiu pavasarį ir rudenį. Tačiau ypatingų patarimų nėra. Svarbiausia, kad vaikas neprakaituotų. Visai neseniai išgirdau gyd. V. Sakalinsko komentarą, kad žymiai blogiau, jei vaikas suprakaituoja lauke, nei jei sušąla.
Beje, šaltos rankos nėra požymis, kad vaikui yra šalta. Patikrinus vaiko nugarytę (galima pirštą užkišti už apykaklės) galima nustatyti, ar jam ne per karšta.

Kelionės


Kuo mažesni vaikai, tuo lengviau jie adaptuojasi prie laiko zonų keitimo. Ypatingai tai galioja kūdikiams. Dėl vyresnių vaikų patariama, kad grįžus iš kelionės, būtų bent kelios dienos apsipratimui, režimo atstatymui, tuomet jų adaptacija irgi būna paprastesnė.

Masažai


Ar naudingi masažai? Gyd. Jovita pabrėžė, kad masažai naudingi tuomet, kai jų iš tikrųjų reikia. Pvz., dėl raumenų tonuso (dažniausiai kūdikiams), vibromasažas, kuris padeda atsikosėti. Kitais atvejais tai labiau malonumas, nei konkreti nauda vaiko organizmui.

Taigi, jeigu vaikas yra laimingas ir nuolat neguli ligoninėse – tai tiesiog nuostabu.
From:
Anonymous( )Anonymous This account has disabled anonymous posting.
OpenID( )OpenID You can comment on this post while signed in with an account from many other sites, once you have confirmed your email address. Sign in using OpenID.
User
Account name:
Password:
If you don't have an account you can create one now.
Subject:
HTML doesn't work in the subject.

Message:

 
Notice: This account is set to log the IP addresses of everyone who comments.
Links will be displayed as unclickable URLs to help prevent spam.

September 2016

S M T W T F S
    123
4567 8910
11121314151617
18192021222324
252627282930 

Most Popular Tags