rebodana: (Default)
[personal profile] rebodana
Kaip jau tapo nuostabia tradicija, Vaikystės sode vėl buvo suorganizuotas (2011 m. rugsėjo 22 d.) be galo naudingas ir informatyvus gydytojos odontologės Indrės Misiūnienės seminaras. Prieš eidama į seminarą galvojau: „Ai, taigi kaip tik neseniai buvome pas savo odontologę, kažin ar ką naujo sužinosiu.“ Bet pasirodo, niekada nereikia pervertinti savo turimas žinias, ypatingai, jei nesame tos srities specialistais.
Kažkaip taip gavosi, kad netyčia tapau Vaikystės sodo seminarų konspektuotoja, tad eilinį kartą pateikiu paskaitos konspektą.

Patarimai dėl vaiko apsilankymo odontologo kabinete


Svarbiausias dalykas – pirmąjį kartą reikia apsilankyti laiku, kad laiku būtų įvykdyta pažintinė terapija.
Pažintinė terapija – vaiko supažindinimas su odontologijos kabineto aplinka, įrankiais, gydytoju. Vaikui viskas parodoma, leidžiama čiupinėti ir pan.
Blogiausia, kas gali įvykti – kai vaikas atvedamas į odontologijos kabinetą tada, kai jau yra rimtų problemų, ypatingai, jeigu jas būtina skubiai spręsti. Todėl būtina pradėti vaiką pažindinti su odontologu iš anksto.
Dar vienas svarbus prevencinis dalykas – nėra geresnio gydymo už pastovią dantukų profilaktiką, kuri turėtų būti atliekama maždaug kas pusę metų arba kas metus.
Odontologai rekomenduoja pirmąjį vizitą numatyti iki vaikui sukaks 3 metukai, bet ne anksčiau nei 2 metukų (išskyrus, jeigu yra problemų).

Tėvų tipai


Vaikus atvedantys tėveliai būna labai įvairaus charakterio, įvairiai paruošia savo vaikus prieš apsilankymą bei įvairiai reaguoja į odontologo veiksmus. Kokie gi būna tėvai?
• Senovinio modelio tėvai – pažada vaikui, kad jam nieko nedarys, kad jam neskaudės. Tokiu atveju odontologai negali nieko daryti, kad neprieštarautų tėveliams, kadangi jeigu kažkas nepasiseks ir vaikui, pvz., suskaus, tuomet vaikas nebepasitikės nei tėveliais, nei gydytoju.
• Tėvai, kurie patys labai bijo odontologų. Labai svarbu, kad tokie tėveliai sugebėtų paslėpti savo baimes, kad dar labiau neišgąsdintų vaikų.
• Įtarūs, smalsūs, valdingi tėvai. Kai kurie tėveliai labai mėgsta „tikrinti“ odontologo darbą (pvz., pradeda klausinėti, ar būtina naudoti šiuos įrankius ir pan.) arba netgi nurodinėti, kaip elgtis su vaiku. Svarbu kuo mažiau kištis į gydytojo darbą.
Kai kuriais atvejais gydytojas gali išprašyti tėvelius iš kabineto, tačiau tėveliai niekada nėra išprašomi, jeigu vaikams jų reikia. Tėveliai gali būti išprašyti iš kabineto:
• Jeigu jie per daug bijo, kas bus daroma vaikams ir taip dar labiau išgąsdina vaikus.
• Jeigu tėveliai per daug kišasi ir trukdo gydytojui raminti vaiką bei pažindinti jį su aplinka.
• Jeigu vaikai įsidrąsina ir pradeda per daug maivytis prie tėvų.

Patarimai, kaip tėvai turėtų elgtis prieš apsilankymą pas odontologą ir jo metu


1. Nemeluoti vaikui apie tai, kas jam bus arba nebus daroma! Geriau jau pasakyti, kad nežinai, kas bus daroma arba nežinai, ar skaudės. Prieš pirmąjį apsilankymą galima pasakyti, kad gydytojas tik suskaičiuos dantukus ir pan. Jeigu nėra aišku, kas bus vaikui daroma, galima pasiskambinti ir pasikonsultuoti su gydytoju apie tai.
2. Jeigu vaikas bijo skausmo, gydytojo intervencijos, kraujo, būtina pasakyti, kad bus daroma viskas, kad jam kuo mažiau skaudėtų. Ir tiesiog gyvybiškai svarbu dėl visko su vaiku susitarti, o ne daryti kažką per prievartą.
3. Paslėpti visas savo baimes.
4. Laikytis susitarimų.
5. Negąsdinti vaikų, nebandyti priversti neverkti, žiotis ir pan.
6. Labai atsargiai pradėti ruošti vaiką vizitui pas odontologą. Gerokai per anksti pradėjus apie tai kalbėti, vaikas gali pasipasakoti savo draugams arba kitiems aplinkiniams, kurie gali pripasakoti baisių istorijų ir taip išgąsdinti vaiką.
7. Jeigu vaikas atsisako valytis dantukus, stengtis jį motyvuoti, o ne gąsdinti gydytojais: „jeigu nesivalysi dantų, jie suges ir tada eisime pas gydytoją, o jau gydytojas tau parodys!“
8. Leisti gydytojui pačiam susidraugauti su vaiku.
9. Apie adatas, švirkštus ir pan. patariama nepasakoti vaikui.

Jeigu vaikas dar per mažas


Tais atvejais, kai vaikas jau turi kažkokių problemų, kurias reikia tvarkyti, tačiau jis dar per mažas, kad su juo būtų įmanoma susitarti, galimi du gydymo sprendimai:
1. Jeigu problemos sprendimas gali būti neskubus, t.y. dar galima kurį laiką palaukti, tuomet sprendimas atidedamas kuriam laikui. Taip daroma dėl to, kad galbūt po kelių mėnesiu su vaiku jau pavyks susitarti.
2. Jeigu problema rimta ir ją reikia spręsti nedelsiant, tuomet labai mažiems vaikams gali būti siūloma bendrinė nejautra (narkozė).
Bendrinė nejautra dar gali būti taikoma tais atvejais, kai vaikas gauna veido srities traumą (pvz., stipriai įsikanda liežuvį). Tokiais atvejais iš karto patariama vykti į Žalgirio kliniką (Vilniuje).
Tais atvejais, jeigu tėveliai dėl savo baimių prašo vaikui atlikti dantukų gydymą su bendrąja nejautra, gydytojai siūlo to nedaryti.

Kas vyksta gydytojo kabinete


Pirmiausia gydytojai bando susidraugauti su vaiku, įgyti jo pasitikėjimą. Todėl dažnai vaikams viskas yra parodoma, leidžiama čiupinėti, pasakojamos susijusios pasakos.
Gydytojai griežtai laikosi susitarimų, kad nesugriautų pasitikėjimo.
Jeigu tai pažintinis apsilankymas, paprastai viskas užsibaigia „dantukų skaičiavimu“. Jeigu tai apsilankymas dėl gydymo, tuomet patį pirmą kartą gydytojas stengiasi nesukelti labai daug nemalonių pojūčių, tad pradedamas gydymas nuo mažiausios skylutės, vaikams leidžiama išsirinkti, kokios spalvos plombos jis nori (siūlo tik pieniniams dantims).

Kodėl genda dantys?


Ne, dantys negenda dėl to, kad tai paveldima, t.y. ne dėl to, kad mamos, tėčio, močiutės arba dar kažkieno dantys buvo prasti.
Dantys genda dėl mitybos bei valymosi įpročių. Jeigu dantys blogai valomi, tuomet jie pasidengia apnašomis, kuriose veisiasi bakterijos, susidaro rūgštys, tirpsta emalis ir galiausiai atsiranda skylės. Apnašų susidarymui, be abejo, turi įtakos maistas (pvz., traškučiai, Coca cola, kurią rekomenduojama gerti tik šaltą).
Paveldimumas turi įtakos dantų padėčiai dantų lanke, seilių sudėtinėms savybėms, imunitetui.

Dantų valymo svarba


Tėvai turi suvokti vieną dalyką, kad už vaikų dantų valymąsi atsakingi tik tėvai! T.y. negalima kaltinti vaiko dėl to, kad jis blogai valėsi dantis, nes vaikai dar nesugeba tinkamai jų išvalyti, kad ir kiek norėtų bei stengtųsi. Jie paprasčiausiai užmiršta, kur jie jau valė dantukus, o kur ne.
Dantukus reikėtų pradėti valyti jau nuo tada, kada išdygsta pirmieji dantys (maždaug nuo 6 mėn.) Pirmiausia siūloma valyti be dantų pastos, galima tiesiog vatos tamponėliu apvalyti apnašas nuo dantų.
Na aš iš praktikos galiu pasakyti, kad šiaip tokio amžiaus vaikai labai nesileidžia to daryti, bet va su Kostu išvis buvo neįmanoma, nes jis nesižiojo, o jei aš kyšteldavau pirštą jam į burną, tai jis gerokai krimsteldavo man. Tad dantų valymą mums teko atidėti vėlesniam laikotarpiui.
Kai vaikas susidomi dantukų valymu, reikia jam leisti tai daryti pačiam vėliau „pataisant“ jo darbą. Būtina nuolat stebėti, kaip vaikas valosi dantis, kad žinotumėte, kur reikės papildomai pavalyti, kur galima mažiau.
Yra nustatyta, kad vaikas gali savarankiškai valytis dantukus nuo tada, nuo kada jis išmoksta lengvai ir sklandžiai rašyti.

Kaip reikia valytis dantis?
Vaikus galima išmokyti iš visų pusių valyti dantukus sukamaisiais judesiais (kiekvieną dantuką po 5 kartus).
Krūminių dantų viršūnes reikėtų valyti arba sukamaisiais judesiais arba trumpais braukimais (t.y. ne vienu ilgu per visų dantų viršūnes, taip tik perkeliant apnašas nuo vieno danties ant kito).
Suaugusiems rekomenduojama dantis valytis pagal principą: viršutinius dantis valyti braukiamaisiais judesiais nuo viršaus į apačią, o apatinius – nuo apačios į viršų, nesukandant dantų ir pradedant valyti kuo arčiau dantenų.

Ką daryti su vaikais, kurie nenori valytis dantukų? Vyresnius vaikus galima motyvuoti tuo, kad jų dantukai atrodys gražiai, bus sveiki. Mažesniems vaikams galima leisti rinktis, su kokiu šepetėliu arba su kuria dantų pasta jis norėtų šiandien valytis dantukus (reikėtų turėti po kelis). Paprastai vaikai pamiršta, kad yra galimybė tiesiog pasirinkti dantukų nevalymą.

Dantukus būtina valyti bent du kartus per dieną – ryte ir vakare.
Dėl dantukų valymo ryte yra dvi teorijos:
1. Tik pabudus burnoje yra daug bakterijų, tad pirmiausia reikia išsivalyti dantis. Tačiau šiuo atveju po pusryčių dantys nėra valomi, tad bakterijos veisiasi visą likusią dieną.
2. Dantis valytis po pusryčių. Tačiau šiuo atveju reikėtų dantis valytis maždaug po 1-1,5 val., kai burnoje atsistato rūgštingumo pusiausvyra, kitaip valymas neturi prasmės. Po pusryčių užvalgius fermentinio sūrio, greičiau atsistato rūgštingumas, tad dantis galima valytis greičiau.
Vakare išsivalius dantis negalima nieko valgyti, o gerti tik vandenį arba nesaldintą arbatą. Tiek mišinukai, tiek mamos pienas gadina dantis. Tačiau šiuo atveju mūsų teisė rinktis, ar geriau alkanas kūdikis sveikais dantim, ar sotus ir laimingas kūdikis nebūtinai sveikais dantimis. Tačiau rimtos problemos nuo naktinio pieno gėrimo gali prasidėti tuomet, jei vaikas tai darys iki mokyklinio amžiaus.

Svarbu žinoti, kad akmenukai ant dantų gali atsirasti ir vaikams.

Taip pat svarbu žinoti, kad net jeigu kraujuoja dantenos, vis vien būtina toje vietoje valyti dantis, kitaip situacija tik blogės. Dantenų kraujavimas reiškia, kad yra uždegimas. Jeigu po kurio laiko uždegimas nepraeina, būtina kreiptis į odontologą.

Dantų pastos naudojimas


Vaikišką dantų pastą galima pradėti naudoti maždaug nuo tada, kada išdygta 8 dantukai, iki tol užtenka tiesiog pavalyti apnašas.
Svarbu, kad dantų pasta būtų be konservantų su mineralais. Tinka ekologiškos arba natūralios dantų pastos.
Tol, kol vaikas ryja dantų pastą (maždaug iki 4 metų), reikėtų naudoti dantų pastas be fluoro. Vėliau jau reikia rinktis dantų pastas su fluoru, kadangi fluoras – vienintelis mineralas, kuris stiprina dantų emalį. Labai svarbu, kad pastoviai būtų pakankamas jo kiekis burnoje. Kai kuriose valstybėse netgi specialiai fluoruoja vandenį.
Dantų pastose, skirtose vaikams nuo 4 metų, būna apie 500 ppm fluoro. Suaugusiųjų dantų pastoje daugiausia gali būti 1400 ppm fluoro. Jeigu reikia, gali būti skirtas gydymas – papildomas dantų fluoravimas, vartoti tabletes (apie 9 mėn.)
Vaikiškos dantų pastos tinka ir suaugusiems!
Suaugusiems rekomenduojama dantis valytis 3 min. dėl to, kad per tiek laiko fluoras iš dantų pastos spėja pradėti veikti. Jeigu valoma trumpiau, tuomet nuvalomos apnašos, tačiau fluoras nespėja pradėti veikti. Galima išeitis – skalaujant burną, tai padaryti minimaliai, kad ant dantų liktų dantų pastos.
Rekomenduojama nenaudoti labai stipraus skonio dantų pastų (pvz., „winter fresh“), kadangi jos labai graužia burnos gleivinę, todėl neįmanoma gerai nusivalyti apnašų.
Svarbi žinoti, kad balinančios dantų pastos iš tikrųjų dantų nebalina. Jose esančios abrazyvinės dalelės tik nubrūžina dantų paviršių. Vienintelė balinanti medžiaga yra karbamido peroksidas, kurį naudoja gydytojai dantų balinimui.
Rekomenduojama periodiškai keisti dantų pastas.
Jeigu vaikas suvartotų per daug fluoro (t.y. suvalgyti pusę dantų pastos tūbelės arba daugiau, privalgytų fluoro tablečių), galimas stiprus apsinuodijimas ir netgi mirtis. Tokiu atveju galima duoti gerti daug pieno, kuris neutralizuoja fluorą ir vežti į ligoninę.

Dantų šepetėliai


Elektrinių dantų šepetėlių nerekomenduojama naudoti net suaugusiems, kadangi su jais labai lengva nusibrozdinti emalį.
Reikia rinktis minkštus dantų šepetėlius. Jeigu norisi šiek tiek kietesnių – tuomet vidutinio kietumo. Kieti dantų šepetėliai skirti batams valyti.
Jeigu dantų šepetėlio šereliai per greitai išsiskečia (ne nuo natūralaus nusidėvėjimo), tai reiškia, kad tiesiog per stipriai spaudžiamas šepetėlis prie dantų.
Kadangi vaikai gana dažnai kramto dantų šepetėlius, galima rinktis Oral-B dantų šepetėlius trumpesniais šereliais.
Dantų šepetėlius rekomenduojama keisti kas 2-3 mėnesius.

Dantukai bei jų gydymas


Ar reikia gydyti pieninius dantukus, juk jie vis vien iškris?
Taip, reikia. Pieninių dantukų negydo tik tuo atveju, jeigu padarius rentgeną matosi, jog auga nuolatinis dantukas ir pieninis iškris greičiau, nei jį pradės skaudėti bei bus pridaryta žalos.
Svarbu žinoti, kad kai iškrenta pirmieji pieniniai dantys (paprastai tai būna du apatiniai centriniai kandžiai), tuo pačiu metu pradeda augti vaiko šeštieji krūminiai dantys. Tad yra grėsmė, jog pradėjus jiems gęsti, tėvai galvos, kad tai pieniniai dantys ir vis vien jie keisis, tad laiku nebus atliktas gydymas.
Gydytoja paminėjo, kad bandoma nustatyti priežastis, dėl ko visgi krenta pieniniai dantys, tačiau to dar nepavyko padaryti.
Į odontologą verta kreiptis tuo atveju, jeigu vaikui yra išdygę visi nuolatiniai vienos grupės dantys, išskyrus vieną, ir jis neišdygsta per metus (pvz., 3 iltinukai jau išdygę, o vienas niekaip nedygsta). Tokiu atveju gydytojas ieško priežasčių, kodėl nedygsta dantukas – galbūt nėra jo užuomazgų.
Dėl tarpo tarp centrinių dantukų verta kreiptis tik tuomet, kai išdygę iltiniai dantys, kadangi tikėtina, jog jie pastums centrinius dantukus ir tarpas užsidarys.
Jeigu pieninis dantukas iškrenta per anksti, tuomet būtina kreiptis į gydytoją, nes tai gali įtakoti nuolatinių dantukų augimą. Todėl reikia stengtis gydyti pieninį dantuką, nei tiesiog jį ištraukti.
Taip pat svarbu įsisąmoninti, kad danties skausmas signalizuoja apie tai, kad kažkas yra blogai ir būtina šalinti problemą. Jeigu bandoma numalšinti skausmą vaistais, skausmas gali po kurio laiko praeiti, tačiau problema neišnyksta – ji iš ūminės tampa lėtine. Vaikams nuo skausmo rekomenduojama laikinai duoti ibuprofeną, tačiau vaistai malšina tik silpną ir vidutinio silpnumo skausmą.

Kada reikia kreiptis pas ortodontą? Apie tai turi informuoti odontologas:
• Kai yra rimtų problemų, reikia kreiptis kuo anksčiau. Pvz., per mažas žandikaulis, blogas sukandimas etc. Greičiausiai galėsiu ateityje apie tai papasakoti daugiau, kadangi mus jau perspėjo, kad abu mūsų vaikai turi tokių problemų, kurias teks rimtai spręsti.
• Kai problemos nėra rimtos, paprastai laukiama, kada išdygs dauguma nuolatinių dantų. Pvz., per didelis tarpas tarp dantų, šiek tiek kreivai išdygęs dantukas.
Labai yra svarbu lankytis pas ortodontą jo nurodytu laiku, kadangi nešiojant breketus arba plokšteles gali lengvai atsirasti problemos. Kadangi vaikai labai nemėgsta nešioti plokštelių bei dažnai jas išsiima, vaikams dažniau deda breketus. Be to, breketai gali sutvarkyti daugiau ortodontinių problemų nei plokštelės.

Daugumą tėvų neramina vaiko nykščio čiulpimas. Pasak odontologės, nykščio čiulpimas gali sąlygoti apatinio žandikaulio augimo stabdymą (nes nuolat spaudžiamas apatinis žandikaulis) bei viršutinių kandžiukų atsikišimą į priekį. Tačiau, jeigu vaikas nustos čiulpti (o jis tikrai nustos), tuomet viskas turėtų atsistatyti. Rimtų problemų gali būti, jeigu vaikas čiulpia nykštį maždaug po 16 val. per parą.

Ar reikia kirpti pasaitėlį? Anksčiau pasaitėlius kirpdavo (pribuvėjos tai padarydavo su nagu) visiems ką tik gimusiems vaikams, kurių pasaitėliai buvo įtartini. Dabar daroma taip:
• Naujagimiams pasaitėlį pakerpa tik tuomet, kai jis trukdo žįsti.
• Vaikui nuo maždaug 3 metų pakerpa tuomet, jeigu vaikui sunkiai sekasi tarti tam tikrus garsus, neišeina kalbėti. Šiuo atveju tai nusprendžia logopedai.
• Jeigu vaikui neišnyksta tarpas tarp priekinių dantų dėl pasaitėlio, tuomet ortodontas gali rekomenduoti pasaitėlio pakirpimą.
Pasaitėlio kirpimo procedūrą paprastai atlieka chirurgai.

Odontologai gali siųsti vaiką konsultacijai pas LOR, jeigu yra įtarimas dėl padidėjusių adenoidų – vaikas turi „mėnulio veidą“ (pastoviai išsižiojęs, pabalęs, pamėlę paakiai, siauras žandikaulis).

Gana dažnai vaikai serga stomatitu – burnos gleivinės uždegimu. Šiuo atveju padeda žaizdelių, opelių tepimas šaltalankių aliejumi, kuris padeda greičiau gyti.

Dygstantiems dantukams gali padėti vaistinis ramunėlių eterinis aliejus. Specialūs tepaliukai tik vietiškai nuskausmina.

Traumos


Ką daryti, jeigu vaikas išsimuša nuolatinį dantį kartu su šaknimi? Svarbu: pirmąsias 15-20 min. ląstelės dar yra gyvybingos, tad yra šansų, kad dantukas prigis.
1. Jeigu netoliese (suspėjama greičiau nei per 15 min.) yra stomatologijos klinika, tuomet reikia čiupti vaiką, dantį ir lėkti ten.
2. Jeigu per 15 minučių nespėjama nuvykti pas gydytoją, tuomet jokių būdu negalima gramdyti šaknies, o reikia transportuoti dantuką pas gydytoją fiziologiniame tirpale, seilėse (vaiko arba savo), šaltame pasterizuotame piene. Su vandeniu plauti negalima!
3. Jeigu iki gydytojo labai tolimas kelias, tuomet reikia praplauti dantuką su fiziologiniu tirpalu, seilėmis arba pasterizuotu pienu, įstatyti dantuką į vietą ir tada važiuoti pas gydytoją.
Gydytojas pirmiausia įtvirtina dantuką, kad jis laikytųsi ir padidėtų tikimybė, kad jis prigis. Vėliau skiriamas danties kanalų gydymas. Jeigu kanalai blogai išgydomi, danties viduje ląstelės pradeda žūti, tad dantukas su laiku pajuoduoja.
Atrodytų, neįtikėtina, kad dantukas gali prigyti, tačiau vaikų organizmuose regeneracija vyksta greičiau, tad tikrai dažnai pasitaiko atvejų, kai kad ir po sunkiausios traumos viskas atsistato. Aš asmeniškai turiu draugę, kurį būdama mažytė persipjovė ranką ties riešu su stiklu. Gydytojai sakė, jog geriausiu atveju ji šiek tiek galės valdyti ranką, o šiaip tai ji netgi gali nebeaugti. Ir ką Jūs manote? Dabar ji muzikantė, groja akordeonu!
Ką daryti, jeigu vaikas nusiskelia didelę dalį danties? Tokiu atveju būtinas kreipimasis pas gydytoją, kadangi gali būti atviras nervas, tad vaikui gali labai skaudėti.
Ką daryti, jeigu vaikas tik šiek tiek nusiskelia dantuką? Tokiu atveju čia jau tėvelių reikalas, ar jiems būtina dėl estetinio grožio tvarkyti dantuką, ar ne.

Įvairios priemonės dantų priežiūrai


Yra specialios tabletės (fuksinas), kurios parodo, ar yra dar neišvalytų apnašų ant dantų. Po dantų valymo reikia sučiulpti tabletę, apsilaižyti dantis, išsiskalauti burną, o tada ten, kur likusios apnašos, viskas nusidažo rožine spalva. Šias tabletes galima įsigyti Žalgirio klinikos vaistinėse, kai kuriose kitose odontologijos klinikose.

Vaikams nerekomenduojama valyti tarpdančiu su siūlais, kadangi labai lengvai galima sužeisti dantenas. Geriau tegu tėveliai išmoksta valytis tarpdančius sau.

Skalavimų skysčiai paprastai laikinai skiriami odontologų kažkokių ligų atveju. Kiekvieną dieną naudoti skysčių nebūtina.

Kartais gydytojai skiria specialias putas, su kuriomis reikia tepti dantukus. Šios putos prisotintos mineralų.

Silantai skirti hermetizuoti gilioms krūminių dantų vagelėms. Tačiau šią procedūrą rekomenduojama atlikinėti tik tuo atveju, jeigu vagelės yra gilios ir dantys išdygę ne daugiau nei prieš 2 metus. Taip yra dėl to, kad kartais, dantis padengus silantais, vagelėse lieka bakterijos, kurios pradeda daugintis ir dėl to sugenda dantis. Pieninių dantų nerekomenduojama dengti silantais, kadangi šių dantukų vagelės nėra gilios, be to, vaikams sunku atlikti šią procedūrą.

Kita informacija


Dantims yra nesvarbus per vieną kartą suvalgomų saldumynų kiekis (t.y. ar vienas saldainis, ar dešimt), svarbu, kad saldumynų valgymas būtų kuo retesnis. T.y. dantims tikrai blogiau nuo to, jeigu vaikui per dieną kelis kartus duodama po saldainiuką, geriau jau iš karto kelis per vieną kartą.
Kramtomoji guma padeda burnos terpei, tačiau negalima jos per daug kramtyti, kadangi pavargsta žandikaulio raumenys ir žmonės pradeda griežti dantimis. Jeigu jau norisi padėti burnos terpei, geriau čiulpti gumai analogiškus saldainius.
Nėra visiškai aiškios priežastys, dėl ko žmonės griežia dantimis, galbūt tai susiję su stresu. Jeigu labai stipriai griežiama dantimis, tai labai kenkia dantims. Stipraus griežimo atveju daro apsaugines kapas.
From:
Anonymous( )Anonymous This account has disabled anonymous posting.
OpenID( )OpenID You can comment on this post while signed in with an account from many other sites, once you have confirmed your email address. Sign in using OpenID.
User
Account name:
Password:
If you don't have an account you can create one now.
Subject:
HTML doesn't work in the subject.

Message:

 
Notice: This account is set to log the IP addresses of everyone who comments.
Links will be displayed as unclickable URLs to help prevent spam.

September 2016

S M T W T F S
    123
4567 8910
11121314151617
18192021222324
252627282930 

Most Popular Tags